Švarios energijos atsargų pasirinkimo sandoriai,

švarios energijos atsargų pasirinkimo sandoriai

Nacionalinė energetikos strategija toliau — Strategija, Nacionalinė energetikos strategija apibrėžia pagrindines valstybės nuostatas ir jų įgyvendinimo kryptis iki metų, šias nuostatas ir kryptis ekonomiškumo, energetinio saugumo, aplinkosaugos ir valdymo tobulinimo aspektais visapusiškai derinant su didėjančiais valstybės poreikiais ir naujausiais tarptautiniais reikalavimais. Strategijoje nustatyti būdai ir priemonės energijos tiekimo strateginiam patikimumui užtikrinti, sumažinant arba neutralizuojant priklausomybės nuo dominuojančio pirminės energijos tiekėjo neigiamą įtaką.

Sparti Lietuvos ekonomikos raida, nemažėjanti priklausomybė nuo pirminės energijos importo iš vienos šalies, numatomas Ignalinos atominės elektrinės toliau — Ignalinos AE uždarymas metais, labai padidėjusios organinio kuro kainos pasaulio rinkose ir jose egzistuojanti įtampa verčia koreguoti Lietuvos energetikos politiką ir atnaujinti Nacionalinę energetikos strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo m. IX Žin. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje daug padaryta siekiant, kad būtų įgyvendinti Nacionalinės energetikos komplekso pertvarkymo programos Nacionalinės energetikos strategijoskuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės m.

pasirinkimo strategija lokio rinkai

VIII Žin. Sparčiau nei buvo prognozuojama gerėjo energijos vartojimo ūkio šakose efektyvumas. Ne visus artimiausios ateities tikslus, numatytus metais patvirtintoje Nacionalinėje energetikos strategijoje, pavyko įgyvendinti: Lietuvos elektros tinklai nesujungti su Lenkijos tinklais, per mažai padaryta didinant gamtinių dujų tiekimo patikimumą, per lėtai vyko šilumos ūkio modernizavimas, ypač vartotojams priklausančių įrenginių, todėl pastatams šildyti suvartojama per daug energijos, šilumos tiekimo vamzdynai daug kur yra kritinės būklės ir yra didelė stambių avarijų tikimybė.

Kiek galite uždirbti iš dvejetainių parinkčių metais uždaryti Ignalinos AE paaštrino Lietuvos energetinio saugumo problemą. Yra rimtų problemų energetinio saugumo srityje, kurias Lietuvai vienai būtų labai sunku arba beveik neįmanoma išspręsti. Visų pirma tai gamtinių dujų tiekimo ilgalaikis patikimumas, būsimos naujos atominės elektrinės statyba ir elektros energijos sistemos integracija į Europos Sąjungos toliau — ES sistemas.

Request Rejected

Šiuos strateginius uždavinius galima lengviau išspręsti tik glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis Baltijos šalimis — Latvija, Estija ir Lenkija.

Rengiant šią Nacionalinę energetikos strategiją, atsižvelgta į svarbiausius pastarųjų metų ekonomikos ir energetikos pokyčius tiek šalyje, tiek regione, panaudota sukaupta patirtis ir naujausia informacija, reikalinga planuojant atskirų energetikos sektorių raidą.

Taip pat atsižvelgta į kitų Baltijos valstybių energetikos plėtros planus, pagrindinių energijos šaltinių rinkų, energetikos ūkio valdymo ir aplinkosaugos srities pasaulines tendencijas.

ES energetikos politika siekia užtikrinti energijos tiekimo patikimumą, konkurencingumą švarios energijos atsargų pasirinkimo sandoriai darnią plėtrą. Energetinis saugumas bei vidaus rinkos sukūrimas yra viena iš ES prioritetinių veiklos sričių. Sprendžiant energetinio saugumo klausimus, ypač svarbi yra išorinė ES energetikos politika ir vienoda ES šalių reakcija į dabartinę padėtį energijos rinkose. Briuselio Europos Vadovų Tarybos m.

Jie iš esmės atitinka Lietuvos interesus ir sukuria palankesnes prielaidas Lietuvos energetikos plėtrai. Lietuvai yra svarbios šios minėtų išvadų nuostatos: 1  ypatingą dėmesį skirti šalims ir regionams, kurie neturi ryšių su ES energijos rinkomis; 2  įpareigojimas Europos Komisijai parengti prioritetinį jungčių planą ir padėti įgyvendinti prioritetinius infrastruktūros projektus; 3  spartinti apsirūpinimo energijos ištekliais diversifikavimą; 4  reguliariai rengti strateginę ES energetikos apžvalgą; 5  parengti pasiūlymus dėl bendros ES energetikos strategijos; 6  siekti, kad ES ir Rusijos dialogas taptų veiksmingesnis ir skaidresnis, o Rusija ratifikuotų m.

Energetikos chartijos sutartį ir pasirašytų Energetikos chartijos protokolą dėl tranzito. Pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką stabiliai energetikos veiklai Lietuvoje, yra šie: 1  dominuojantis pirminės energijos išteklių importas iš Rusijos, Lietuvos dujų tiekimo ir elektros energetikos sistemų priklausomybė nuo Rusijos energetikos sistemų bei jungčių su Vakarų Europos energetikos sistemomis nebuvimas; 2  Ignalinos AE uždarymas metais, turintis didelę neigiamą įtaką elektros energijos šaltinių švarios energijos atsargų pasirinkimo sandoriai, pirminės energijos balansui ir elektros energijos kainai — metais; 3  naujo dujotiekio į Europą tiesimas ne per Baltijos valstybių teritorijas, bet Baltijos jūros dugnu; 4  griežtesni aplinkosaugos reikalavimai energetikos įmonėms, įskaitant anglies dvideginio toliau — CO2 išmetimo į orą ribojimus.

  • Подобно киноперсонажу, в честь которого он и получил свое прозвище, его тело представляло собой шар, лишенный всякой растительности.
  • Впервые за много лет он вынужден был признать, что жизнь - это не только служение своей стране и профессиональная честь.
  • Беккер перевел взгляд на позолоченную стену под потолком.
  • Компьютер зафиксировал ее прибытие.
  • Išsami informacija apie dvejetainį variantą
  • Вылил целую бутылку.

Dabartinis Lietuvos energetikos sektorius turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Jis susiduria su konkrečiomis grėsmėmis, tačiau taip pat turi geras galimybes dirbti veiksmingai ir patikimai. Veiksmingiau išnaudodama esamas galimybes ir turimą potencialą, Lietuvos energetika gali sėkmingai prisidėti prie šalies ekonomikos augimo, jos konkurencingumo stiprinimo, apsisaugoti nuo galimų grėsmių ir išvengti įvairių sutrikimų.

Stiprybės: 1  gera esama iki Ignalinos AE uždarymo pirminės energijos balanso struktūra, kurią sudaro atominė energija, nafta ir naftos produktai, gamtinės dujos, didėjantis vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių indėlis bei galimybė daugelyje švarios energijos atsargų pasirinkimo sandoriai įmonių naudoti įvairias kuro rūšis padeda užtikrinti patikimą energijos tiekimą ir mažą aplinkos taršą; 2  gerai išplėtoti energetiniai pajėgumai: elektrinės, naftos perdirbimo gamykla, naftos ir jos produktų importo ir eksporto terminalai, gamtinių dujų tiekimo sistema, centralizuoto šilumos tiekimo sistemos ir kt.

Sukurta jų rengimo ir tobulinimo sistema iki šiol tenkino šalies poreikius, o Lietuvos universitetai ir mokslo įstaigos yra pajėgūs parengti kvalifikuotus specialistus valstybės valdymo institucijoms, energetikos ūkio objektams eksploatuoti ir mokslinei bei techninei veiklai vykdyti. Silpnybės: 1  Ignalinos AE uždarymas ir su juo susijusių priemonių finansavimo  neapibrėžtumas ir kitos išorinės sąlygos iki Lietuvos narystės ES m.

Dėl netinkamos eksploatacijos ir prastos statybos darbų kokybės šilumos tiekimo tinklai daug kur yra pažeisti korozijos. Šilumos tinklai atnaujinami per lėtai, todėl centralizuoto šilumos tiekimo sistemose yra didelė avarijų tikimybė; 11  iki metų pastatytų gyvenamųjų namų ir kitų pastatų centrinio šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos yra susidėvėjusios ir nepritaikytos racionaliam energijos naudojimui.

Dauguma vartotojų negali savarankiškai reguliuoti suvartojamos šilumos kiekio; 12  per mažai panaudojami vietiniai ir atsinaujinantys energijos ištekliai; 13  valstybė ir energetikos įmonės nepakankamai finansuoja sparčiai ir efektyviai energetikos plėtrai būtinus mokslo tiriamuosius darbus. Lietuvos ateities energetika — modernios ekonomikos sudėtinė dalis, ekonomiškai pagrįstomis ir vartotojams prieinamomis ne aukštesnėmis nei vidutinės ES šalyse kainomis patikimai ir saugiai aprūpinanti energija visas ūkio šakas, kurios pajėgumai ne tik užtikrina visišką ir nepertraukiamą Lietuvos ūkio ir vartotojų aprūpinimą energija, švarios energijos atsargų pasirinkimo sandoriai ir sudaro galimybę konkurencingomis kainomis eksportuoti energiją į užsienio rinkas, nekelianti grėsmės aplinkai, sudaranti palankias sąlygas tolesnei šalies pažangai, integruota į ES energetines sistemas, susieta su Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių sistemomis bei turinti energijos mainų galimybes su Rytų energetikos sistemomis, sugebanti konkuruoti atviroje tarptautinėje energijos rinkoje bei užsitikrinusi panašų kaip ir kitų ES šalių energetinį saugumą.

Tai gerai subalansuoti energetikos sektoriai, besiremiantys moderniausiomis technologijomis, sudarantys tinkamas prielaidas tolesnei visuomenės raidai ir sparčiam ekonomikos augimui, naudojantys galimai įvairesnius pirminės energijos šaltinius.

pasirinkimo sandorių nėra minimalaus indėlio

Vadovaujantis Lietuvos stojimo į ES sutartyje Žin. Energetikos chartijos sutartyje, ES teisės aktuose, Žaliojoje knygoje suformuluotais Europos tausios, konkurencingos ir saugios energetikos reikalavimais bei nuostatomis nustatomi šie bendri su visomis ES narėmis Lietuvos energetikos strateginiai tikslai: 1  energetinis saugumas; 3  konkurencingumas; 4  efektyvus energijos naudojimas.

Siekiant įgyvendinti strateginius ir plėtros tikslus bei įvertinant ankstesnėseir metų strategijose suformuluotų siekių įgyvendinimo rezultatus, nustatomi šie svarbiausi uždaviniai: 1  baigti įgyvendinti ES direktyvų reikalavimus liberalizuojant elektros ir dujų sektorius.

Ne vėliau kaip nuo m. Lietuvos strateginiai interesai regione — plėtoti bendradarbiavimą ir kooperaciją su Estija, Latvija, Lenkija ir Skandinavijos šalimis, kurti bendrą Baltijos šalių elektros energijos rinką.

Tokio ekonomikos augimo rezultatas — metais viršytas m. Lietuvoje sukurto BVP lygis.

Numatoma, kad per artimiausius du dešimtmečius išsilaikys aukšti ekonomikos augimo tempai, kurie bus didesni nei prognozuoti metais patvirtintoje Nacionalinėje energetikos strategijoje. Prognozuojant ateitį, pasirinkti trys galimi raidos scenarijai: 1 greito ekonomikos augimo scenarijus, 2 pagrindinis labiausiai tikėtinas scenarijus, 3 lėto ekonomikos augimo scenarijus.

  • Tai, kad daugumos valstybių narių piliečiai nepatyrė ilgalaikio energijos tiekimo sutrikimo nuo praėjusio amžiaus šeštąjį dešimtmetį kilusių naftos krizių, rodo valstybių narių ir ES sėkmę užtikrinant tiekimo saugumą.
  • Он в последний раз бросил взгляд на труп на алюминиевой столешнице.
  • EUR-Lex - DC - LT
  • Дверца за ним захлопнулась.
  •  Трюк, старый как мир.
  • Trendline prekybos strategijos paslaptys atskleidė nemokamą atsisiuntimą
  • Сверху раздался душераздирающий крик Стратмора.

Įgyvendinus visas šio scenarijaus prielaidas, Lietuvoje sukurtas BVP, tenkantis vienam gyventojui ir vertinamas perkamosios galios standartais, metais pasiektų dabartinį ES šalių vidurkį. Šiuo atveju dabartinį ES šalių ekonomikos lygį galima pasiekti tik nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje, t. Pagrindinė šio scenarijaus prielaida yra ta, kad sukurta įstatymų bazė, investicijoms palanki politika ir konkurencinė aplinka sudaro Lietuvos ūkiui tinkamas sąlygas pasiekti dabartinį ES šalių ekonomikos lygį per artimiausius 15 metų.

Why Gold \u0026 Silver? - Mike Maloney - Silver \u0026 Gold Investing

Energijos poreikių augimui didelę įtaką turi makroekonominių rodiklių BVP augimo, ūkio šakų struktūros ir pan. Prognozavimui naudotas ekonometrinis modelis, energijos poreikius bet kuriuo metu aprašantis kaip funkciją nuo pagrindinių jų kitimą lemiančių veiksnių. Siekiant įvertinti ekonomikos augimo ir kitų veiksnių neapibrėžtumą, prognozavimui taikyta neapibrėžtumų analizės metodika, suteikianti galimybę išanalizuoti energijos sąnaudų kitimą ūkio šakose priklausomai nuo jas lemiančių veiksnių tarpusavio ryšių ir įvertinti jų kitimo tendencijas.

Galutinės energijos poreikiai nustatyti įvertinant energijos taupymo galimybes konkrečiose ūkio šakose, vadovaujantis Nacionaline energijos vartojimo efektyvumo didinimo — metais programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės m.

kodėl pasinaudoti darbuotojų akcijų pasirinkimo sandoriais

Bendras energijos vartojimo efektyvumo padidėjimas nustatytas atsižvelgiant į energijos intensyvumo, t. Galutine energija vadinama ta pirminių gamtinių išteklių akmens anglių, gamtinių dujų, naftos ir kt. Galutinės energijos poreikiai per prognozuojamąjį laikotarpį padidės nuo 1,4 iki 2,1 karto atitinkamai pagal pasirinktą ekonomikos augimo scenarijų. Pagrindinio scenarijaus atveju metais šalies ūkio šakose būtų suvartojama 7,4 mln. Lietuva šiuo metu ženkliai atsilieka nuo išsivysčiusių Europos šalių.

Prognozuojama, kad numatytas šalies ūkio modernizavimas lems sparčius elektros energijos poreikio augimo tempus, o jos dalis galutinės švarios energijos atsargų pasirinkimo sandoriai struktūroje didės pagal visus scenarijus ir visose ūkio šakose. Pagal šį scenarijų prognozuojamojo laikotarpio pabaigoje elektros energijos bus suvartojama apie 2 kartus daugiau nei metais. Centralizuoto šilumos tiekimo srityje dirbančių ekspertų nuomone, centralizuotai vartotojams tiekiamos šilumos poreikiai iki metų nedidės, nes įdiegiant būtinas gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų mokyklų, universitetų, ligoninių atnaujinimo programas, energijos poreikius juose galima sumažinti beveik dvigubai, o statomų pastatų energetinės charakteristikos yra nustatomos orientuojantis į ES standartus, todėl tikimasi, kad bendri centralizuotai tiekiamos švarios energijos atsargų pasirinkimo sandoriai poreikiai metais gali būti net mažesni nei metais.

Gamtinių dujų poreikis padvigubėtų — nuo 2,4 mln. Pastačius naują atominę elektrinę, pirminės energijos poreikiai būtų didesni dėl blogesnių atominės elektrinės energijos konversijos savybių, tačiau sumažėtų gamtinių dujų ir naftos produktų poreikiai bei padidėtų pirminės energijos šaltinių įvairovė.

Tuo atveju gamtinių dujų dalis kuro balanse galėtų išlikti beveik pastovi, t. Tai sąlygoja, kad elektros energijos kainos šalyje labiausiai priklauso nuo naftos ir gamtinių dujų kainų. Vidutinė naftos kaina pasaulio rinkose m. Tikėtina, kad nuo — m. Gamtinių dujų kaina Lietuvoje iš esmės priklauso nuo iš Rusijos importuojamų gamtinių dujų kainos.

Nuo m. Kadangi dujų kaina yra susijusi su švarios energijos atsargų pasirinkimo sandoriai, naftos produktų mazuto kaina, tikėtina, kad stabilizavus naftos kainoms, stabilizuosis ir atitinkama importuojamų gamtinių dujų kaina. Per pastaruosius metus ryškėjo branduolinio kuro kainos augimo tendencija pasaulyje dabar branduolinio kuro kaina yra apie 29 dol.

Kas nutiko

Laukiama, kad branduolinio kuro kainos ateityje augs, tačiau galutinei elektros energijos kainai jos didelės įtakos neturės. Vidutinė elektros energijos gamybos kaina m. Įvertinus Ignalinos AE antrojo bloko uždarymą bei prognozuojamą gamtinių dujų kainos augimą, m. Panaši kaina turėtų išsilaikyti iki planuojamo naujos atominės elektrinės pastatymo metais. Šiame ir tolimesniame periode elektros energijos kaina turėtų priklausyti ir nuo elektros energijos jungčių su Vakarų Europos ir Skandinavijos šalimis atsiradimu bei elektros kainų lygio šiose rinkose, taip pat nuo atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo Lietuvoje apimties.

Įvertinus visas aplinkybes, prognozuojama, kad elektros kaina Lietuvoje turėtų būti šiek tiek žemesnė negu Vakarų Europos ar Skandinavijos šalių rinkose. Didėjant dujų kainai intensyvus biokuro naudojimas įgalino dalinai neutralizuoti dujų kainos įtaką šilumos kainai ir pastarąją, kurios dydis Lietuvoje — m.

Šis faktorius turėjo lemiamą įtaką šilumos vartotojų skaičiaus augimui, nes Lietuvoje jų padaugėjo nuo 0,45 mln. Šilumos tiekėjai, kurie visą energiją gamina degindami biokurą, šilumos kainų nepadidino arba jų dydis išaugo tik keliais procentais.

Bendra įrengtoji elektros energijos generavimo galia branduolinė ir nebranduolinė dabartiniu metu sudaro beveik MW ir yra daugiau nei dvigubai didesnė už šalies vidaus poreikius, o pagrindinis elektros energijos šaltinis šalyje yra Ignalinos AE, gaminanti pigesnę elektros energiją nei organinį kurą naudojančios šiluminės elektrinės. Antrąjį Ignalinos AE bloką uždarius metų pabaigoje, turimų generuojančių galių, įskaitant šiuo metu planuojamas pastatyti nedidelės galios termofikacines elektrines, pakanka iki metų visais švarios energijos atsargų pasirinkimo sandoriai šalies ūkio reikmėms tenkinti augimo ir sistemos funkcionavimui būtinų sisteminių paslaugų apsirūpinimo atvejais, tačiau būtina modernizuoti Lietuvos elektrinę ir esamas termofikacines elektrines, kuriose elektros energijos gamybos kaina šildymo sezono metu yra mažiausia.

nadex opcionų prekyba

Uždarius antrąjį Ignalinos AE bloką, pagrindiniu elektros energijos gamybos šaltiniu, iki bus pastatyta nauja atominė elektrinė, taps Lietuvos elektrinė, todėl būtina atlikti reikiamus elektrinės įrenginių tikrinimo ir derinimo darbus bei užtikrinti, kad nuo metų pradžios ji galėtų patikimai dirbti ne mažesne nei MW galia. Tačiau esamuose Lietuvos elektrinės generavimo blokuose gaminamos elektros energijos kaina naudojant gamtines dujas bus nekonkurencinga rinkoje.

Kodėl švarios energijos kuro atsargos sumažėjo 8% šiandien - Investuoti

Ji bus ir vienas iš importuojamos elektros energijos kainą lemsiančių veiksnių. Todėl būtina kuo sparčiau plėtoti ekonomiškesnių termofikacinių elektrinių pajėgumus ir kiek įmanoma labiau padidinti Lietuvos elektrinės efektyvumą bei sumažinti joje gaminamos elektros energijos kainą.

Tuo tikslu Lietuvos elektrinėje iki metų reikia pastatyti iki MW galios kombinuotojo ciklo dujų turbininį bloką investicijos blokui apie mln.

Tuo pat metu būtina išnagrinėti apie MW galios anglimis kūrenamos elektrinės Baltijos regione statybos galimybes ir ekonominį tikslingumą. Įgyvendinus planuojamus projektus turimų elektros energijos generavimo galių, iki naujos atominės elektrinės eksploatacijos pradžios, pakaks šalies vartotojų poreikiams tenkinti, tačiau, esant ekonominiam tikslingumui, dalį elektros energijos bus galima importuoti. Tikslinga išnagrinėti elektros energijos importo iš Ukrainos per Baltarusiją galimybes

Panašūs temos